Paauglio Savęs identiteto paieška
Sveiki atvykę i "Sidrow""
,,Mamyte, kai aš užaugsiu, ar būsiu stilinga?“ – klausia kaimynės dešimtmetė.
Šis ir panašūs klausimai rodo, kad jūsų vaikas jau peržengė paauglystės slenkstį. Tai nelengvas pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Paauglystės metu vyksta intensyvus vaiko virsmas suaugusiuoju, šiam sukeliantis daugybę jausmų, o tėvams – klausimų: ar jis vis dar vaikas, kuriam reikalinga priežiūra, ar jau galima leisti jam prisiimti atsakomybę, patirti riziką, išbandyti?
Lektorės, dr. Vytės Kontautienės nuomone, šį laikotarpį mokslininkai nevienodai supranta ir brėžia skirtingas chronologines šio amžiaus ribas. Nuomonių įvairovė turi ir objektyvų pagrindą, nes individo raidai paauglystės laikotarpiu – kaip jokiu kitu – būdingi labai dideli individualūs skirtumai. Daugelis autorių sutinka, kad paauglystė prasideda lytiniu brendimu ir šie požymiai mergaitėms ima ryškėti apie 9 metus, berniukams – vėliau. Paauglystė baigiasi, kai individas nustoja fiziškai augti (Steinberg, 1991).
Paauglystė yra antrasis didysis augimo šuolis, kurį patiriame gyvenime, todėl jam būdingas intensyvus fizinis, lytinis brendimas ir labai dideli nervų sistemos pokyčiai. Šiame amžiuje gaminasi perteklinis nervinių sinapsių kiekis, ir smegenyse gali susidaryti labai skirtingi ryšiai. Tai priklauso nuo patirčių, kurias tuo metu išgyvena paauglys, pvz., jie gali netikėtai prisiminti, kad kažkas juos yra įskaudinęs, ar atvirkščiai – pagyręs, žavėjęsis. Šios patirtys svarbios lyties tapatumui formuotis – kiek žmogus ateityje bus patenkintas savo asmenybe, lytimi, savo kūnu.
Formuojantis ,,Aš” vaizdui (savo išorės, minčių, pojūčių, poelgių, jausmų visumos pažinimui), labai svarbus savęs vertinimas. ,,Kas aš esu?” – vienas dažniausių paauglį kankinančių klausimų. Vaiko savivertė, jo požiūris į save, savęs suvokimas daugeliu atvejų nulemia jo elgesį bei sėkmę ateityje. Kad vaikas jaustųsi laimingas, sugebėtų geriau prisitaikyti ir įveikti sunkumus, jo ,,Aš” vaizdas turi būti teigiamas. Lekt. dr. Vytė Kontautienė primena, kad jei savivertė neigiama, vaikas linkęs visur matyti kliūtis. Tokie vaikai nerimastingi, nelengvai pritampa mokykloje, sunkiau bendrauja su bendraamžiais, prasčiau mokosi.
Taigi, bendraamžių grupės vaidina svarbų vaidmenį paauglio socializacijos procese. Prisitaikymas prie grupės (konformizmas) pasiekia aukščiausią tašką. Pripažinimo ir bendrumo su grupe poreikis tampa gyvybiškai svarbūs, atsiranda tapatumo su grupe patvirtinimo ženklų poreikis (draugystės apyrankės ir pan.). Paaugliai su draugais jaučiasi individualybėmis. Kad išsaugotų šiuos santykius, jie privalo rimtai žiūrėti į kitų nuomonę ir norus. Niekur kitur jie taip gerai neišmoksta gerbti kitokį požiūrį kaip bendraudami su bendraamžiais. Jie mokosi suprasti save ir kitus, konkuruoti, ir taip mokosi suaugusiųjų santykių.
Lekt. dr. Vytė Kontautienė taip pat paaiškino, kad paaugliai tikrovę suvokia aiškiau, nei vaikai , kurie linkę pervertinti savo savybes, todėl ankstyvoji paauglystė kartais gali tapti skausmingu laikotarpiu, o paauglių savivertė – sumažėti. Nuo 8 iki 14 m. ,,Aš” vaizdas iš esmės keičiasi: paauglys reaguoja į savo kintančią kūno išvaizdą, prieštaringi aplinkinių vertinimai gali įnešti daug sumaišties, netgi kaltės jausmo.
„Mes priklausome vienas kitam priklausydami bendram matomam pasauliui“
Nick Crossley
Oregono universiteto žiniasklaidos profesorė D. Merskin tyrė reklamos poveikį mergaičių kūno įvaizdžiui ir tapatumui. Ji nustatė, kad paauglių žurnalai vaidino pagrindinį vaidmenį formuojant jaunos mergaitės tapatumą, įskaitant tai, kaip „atrodyti“, „gyventi“ ir „patikti“. Daugumai paauglių rūpi suderinti tai, kaip jie suvokia save ir kaip jie suvokiami. Išbandę skirtingas tapatybės išraiškas, gaudami grįžtamąjį ryšį iš bendraamžių ir sugalvodami, kaip modifikuoti madą, laikyseną ir kalbą, paaugliai įgauna savigarbą. Ši praktika yra labai svarbi socializacijai.
Stilius ir mada yra pagrindinis paauglių įgalinimo šaltinis, siūlantis daugybę materialinių ir simbolinių išteklių, iš kurių jie gali sukurti tapatybę. Todėl paauglio saviraiška atskleisti ir išplėtoti visas savo galimybes, įkūnyti save veiklos produktuose, padeda atsiskleisti paauglio asmenybei ir palengvina tapatumo paieškas.
Šiame kontekste labai svarbu atpažinti netikrumą. Žiniasklaidoje, reklamoje ir socialiniuose tinkluose nuolat matome „gražius žmones“. Kalbėkite su savo vaiku apie tai, jog apšvietimas, makiažas, tam tikras fotografavimo kampas ir kompiuterinis nuotraukų apdorojimas gali sukurti tobulo žmogaus atvaizdą ir sukelti nerealistinius lūkesčius. Vaikams ir paaugliams reikalinga pagalba susigaudant daugybėje kūno įvaizdžio žinučių ir suvokiant savąjį kūną bei atpažįstant melą reklamose bei socialinėje erdvėje.
Psichologai sutartinai ragina – nepamirškite džiaugtis savo vaiku. Džiaukitės tuo, koks jis yra. Leiskite jam išgirsti ir pajausti, kad jūs tuo džiaugiatės. Nepamirškite, kad patys geriausi ir teigiamiausi dalykai jūsų vaiko gyvenime neturėtų būti susiję tik su jų kūnu ir išvaizda. Tad leiskite savo vaikui žinoti kaip jūs džiaugiatės savo vaiko pasiekimais, humoro jausmu, pastangomis moksluose, paslaugumu ar kitais gebėjimais bei savybėmis, skatinkite užsiimti mėgiama veikla ir daryti tai, kas jį džiugina.
Už straipsnio turinį dėkojame lektorei, socialinių mokslų daktarei Vytei Kontautienei
